vingiuoti

vingiúoti, -iúoja, -iãvo DŽ, NdŽ, DrskŽ, vìngiuoti, -iuoja, -iavo Jn, K, Rtr, NdŽ 1. intr. L, Ser būti išsidėsčiusiam vingiais, vingiais eiti: Tanki juoda giraitė, per kurią siauras keliukas vingiuoja Žem. Ten platūs keliai vingiavo, ten aukso vartai spindėjo S.Nėr. Vingiuoja palaukių takai ir keliukai R.Gran. Dar kelios ryškios raukšlės vingiavo per jo kaktą J.Ap. Einu per lauką – šienelis pjauta, vingiuoja pradalgėliai J.Marcin. Paneriu vingiavo siauros, kreivos gatvelės A.Vien. Palei vieškelį vingiavo miestelis rš. Ringužis bala buvo ir upelė vingiãvo Mžš. | refl. Rtr, Š, NdŽ, DŽ¹: Upis Šatrijà senovė[je] vingiãvos vingių vingiais LKT98(Užv). Kai tiesiog, tai būt arčiau, o kad vingiúojasi kelias, tai galas Gs. Te upelis vingiúojas Akn. Suvisai šunkelukas vìngiuodavos [į Skaudvilę] Grd. Susitikimo vieta nebuvo iš patogiausių: pro ąžuolą vingiavosi takas P.Cvir. 2. intr. K judant kaitalioti kryptį, daryti vingius: Vingeliais vingiúodami lekia paukščiai J. Bėga susistvėrę vingiúodami Ktk. Eina kaip žaltys vingiúodamas Šv. Panašiai kaip ir ungurys, [vėgėlė] plaukioja visu kūnu vingiuodama T.Ivan. Šiam sunkiam darbui (buriavimui prieš vėją) apibūdinti Kuršių marių žvejai turėjo susikūrę virtinę specialių žodžių: kartenti, virtauti, šlakuoti, sūkuriuoti, vingiuoti rš(Rsn). Par keturias dienas ir naktis tai šen, tai ten vingiavo po pūsčias ir grioviu Eberikas, kad nieks nesurastų rš. Balandvanagis pakilęs skrenda vingiuodamas aukštyn J.Jabl. Vìngiuo[ja] dideliai važiuodamas [girtas] Grd. Užmigo: vìngiavo vìngiavo ir įvažiavo į pakelės griovį Snt. Daugiau naujienų nebežinau, musėt, daugiau nebeatrašysiu, kol parvažiuosi, kad taip žadi vingiuoti, ilgai kely užtruksi Žem. Ji (kirmėlė) vingiavo artyn rš. | prk.: Mūsų gyvenimas vingiúoja vingiúoja ir nuvingiuoja Kbr. Seniau tiesiai movė, i tiek, daba reik apsukuo vingiúoti, gražinti [kalbą] Krš. ^ Vingurgurkli, kur vingiuoji? – Tylėk, maure praskustoji (upelis ir pieva) LTR(Pp). | refl.: Beeitąs, besivingiúojąs didžiausis gluodenas Jdr. 3. intr. vizginti: Nubėgo lapė uodega vingiuodama Vd. 4. tr. vingiais austi: Martelės austa, aš nedėvėsiu, martelės vingiúota, nesigėrėsiu JV409. ║ K vingiais puošti. 5. tr. dainuoti ringuojant gaidą: Dailiai vingiuodamas melodiją Rupinskas įsismagina rš. 6. refl. suktis iš bėdos: Tu vingiúokis šiaip ar teip, o nuo pabaudos žmogus vis tiek neišsivingiuosiu Skr. \ vingiuoti; apvingiuoti; atvingiuoti; įvingiuoti; išvingiuoti; nuvingiuoti; pavingiuoti; pervingiuoti; pravingiuoti; privingiuoti; suvingiuoti; užvingiuoti